- žemakaktis
- žemakãktis, -ė adj. (2) RŽ, DŽ, NdŽ 1. KŽ kuris žemos kaktos (apie gyvulį ar žmogų): Suole nerangiai atsistoja žemakaktis pusbernis J.Mik. Žemakãktė moteriškė Pns. Čepsi, gurkšnoja, o šalia jo godžios, apsukrios išvaizdos, žemakaktis krautuvininkas vis pripildo nugertą stiklą sp. Maža žemakaktė galva rš. 2. KŽ prk. kuris riboto supratimo, proto.
Dictionary of the Lithuanian Language.
